Maloniai kviečiame aplankyti lietuvių mitologijos parodą „PerKūnas“
Vieta: Kaunas, Virginijaus Kašinsko tapybos studija, Draugystės g. 19, 4-tas įėjimas (II aukštas už perėjimo)
Aplankius parodą autorius jums pristatys lietuvių prigimtinę kultūrą paveikslų ir vaizdų kontekste.
Parodą aplankyti galima pavieniui ir didesnėmis (iki 50 lankytojų) grupėmis.
Parodą aplankyti galima iš anksto susitarus telefonu +370 614 05293 arba el. paštu virginijus.kasinskas@gmail.com
Papildoma informacija Virginijus Kašinskas

„Tikiu, kad dažnas susimąstome apie savo vietą ir prasmę šiame pasaulyje, apie kraštą, kuriame mums buvo lemta gimti, šio pasaulio sandarą, Dievą ir Dieviškąją sferą.
Manau, kad kiekvienam būtina stengtis suvokti savo tautą, kurioje gimėme, jos kultūrą, perimti senolių ir tėvų dvasinę patirtį, etnines tradicijas ir papročius, visa tai puoselėti ir perduoti ateinančioms kartoms.
Nors visa tai mes išgyvename betarpiškai, tačiau sąmoningas gilinimasis atveria nuostabius Lietuvių tautos per amžius sukauptus dvasinius klodus, išsaugotus mituose, legendose, pasakose, dainose, šokyje, muzikoje ar dailėje.
Šioje parodoje pristatau paveikslus iš didelio paveikslų ciklo sukurto Lietuvių mitologijos tema – tai daugelį metų rinktos informacijos, tyrinėjimų ir gilinimosi į senąsias mūsų tautos dvasines gelmes rezultatai.
Mano įsitikinimu, mitologiniuose simboliuose užkoduoti fundamentalūs mūsų būties ir gyvenimo šiame pasaulyje principai – dvasinės tautos struktūros, kurios glūdi giliai kiekvieno iš mūsų sąmonėje.
Kaip ir visos pasaulio tautų kultūros, taip ir lietuvių tauta turtinga savo mitologija bei turi savitą pasaulio sandaros ir visatos supratimo modelį. Mitologija pateikia pasaulio ir žmogaus gyvenimo esminių struktūrų aprašymą, ne sąvokomis bet vaizdiniais, kuriuose įvairūs gyvūnai, augalai, daiktai ar gamtos reiškiniai simbolizuoja fundamentalius būties principus.
Ir šiandiena mūsų sąmonėje glūdi archetipinių (mitologinių) pasaulio suvokimo modelių reliktai, kuriems būdingas metaforiškas gamtos ir objektų gretinimas.
Mitologijoje kosmogoniniai mitai laikomi esminiais, jie yra amžino grįžimo pradžių pradžion vizija. Lietuvių mitologijoje būdingas dangaus kūnų kultas. Viena iš pagrindinių garbinimo objektų buvo Saulė, Mėnulis ir žvaigždės.
Svarbią vietą lietuvių mitologijoje užėmė ugnies kultas, dubenuotieji akmenys, tai akmenys su saulės, mėnulio, žvaigždžių ženklais bei jų simboliais, manoma jie buvo susieti su dangaus kūnų kultu.

Šios parodos ekspozicijoje pristatomi paveikslai iš kelėtos paveikslų ciklų:

Paveikslų ciklas „Liaudies dainos“ nutapytas pagal konkrečias lietuvių liaudies dainas. Paveikslų siužetai pasirinkti iš karinių – istorinių, kalendorinių, apeiginių, darbo, šeimos ir vestuvinių dainų. Parodoje pristatomuose paveiksluose menine forma perteikiama lietuvių liaudies dainų mitologinė simbolių struktūra.

Paveikslų ciklas “Kosmogonija” (kitaip galima įvardinti kaip Etno Kosmosą) tapomas remiantis lietuvių mitologinės simbolikos studijomis, lietuviško pasaulio sąrangos modelio bei papročių tradicijomis. Šie paveikslai vaizduoja žmogaus dvasinio kosmoso erdves, kurios atsispindi fiziniame pasaulyje. Paveikslų kompozicijose naudojami mūsų tautos ornamentų (raštų) ir skaičių simbolikos tradicija. Kosmogonijos paveikslai sukurti remiantis spalvinių ir skaitmeninių struktūrų kompozicijomis.
Šie paveikslai kalba apie nuostabų mūsų tautos Dvasinį Kosmosą.

Paveikslų ciklas „Archainės kompozicijos“ nutapytas remiantis lietuviško ornamento – tautinių raštų, jo panaudojimo ir funkcionavimo tradicijos studijomis. Ornamentinės – tautinių raštų simbolikos šaknys siekia tolimą mūsų tautos kultūrinę praeitį. Mūsų dienas pasiekę ornamentai – tautiniai raštai, mano manymu, mažiausiai paveikti ir transformuoti nūdienos technologinės civilizacijos. Lietuviškuose ornamentuose – tautiniuose raštuose atsiveria nuostabūs mūsų tautos archetipinės sąmonės klodai.
Archainės kompozicijos yra ornamentinės – tautinių raštų informacinės struktūros, estetine bei menine forma perteikiančios lietuvišką (baltiškąjį) pasaulio sąrangos modelį.

Paveikslų ciklas „Proistorija“. Jame vaizduojami Lietuvių mitologijos įvairius mitiniai personažai, Žemės deivė, Vaisingumo deivė, Javų deivė, Žebrė, ir kitos mitinės būtybės bei mitiniai siužetai nutapyti pagal Vilniaus valdovų rūmų archeologinius radinius.
Virginijus Kašinskas“