Kauno “Šilo” pradinės mokyklos direktorės pavaduotoja etnokultūrai,

ME, Gražina Kepežinskienė

Kauno “Šilo” pradinėje mokykloje etninė kultūra jau dvidešimt antrus metus leidžia šaknis ir skleidžiasi įvairiausiomis spalvomis.  Mokykloje tautosaka, dainos ir šokiai tampa mažųjų gyvenimo savastimi, o tai atsispindi jų saviraiškoje. Etninės vertybės formuojamos per kalendorines šventes, etnokultūrinius projektus, renginius, konkursus bei integralią praktinę veiklą, išnaudojant unikalią mokyklos aplinką bei vaikų prigimtinį poreikį muzikuoti, dainuoti, šokti, žaisti, kurti, veikti, pažinti.

Etnografinių regionų metams paminėti mokykloje buvo vykdomas projektas „Tarmių lobynai“. Pagrindinis projekto tikslas – supažindinti ugdytinius su Lietuvos etnografinių regionų savitumais: tautiniu kostiumu, kulinariniu paveldu, papročiais, tarmėmis ir patarmėmis, tautosaka, muzikiniu folkloru ir taip ugdyti asmenybę, besidžiaugiančią savo tautine kultūra, suvokiančia save, kaip tos kultūros puoselėtoją. Norėčiau pristatyti ryškiausias projekto veiklas.

Tautosakos festivalis “Gyvenu, Lietuva”.

Mokykloje surengėme festivalį, kuriame dalyvavo per 50 tautosakos atlikėjų. Su įvairių regionų tarmiška “šnekta” pasirodė  pasakoriai, dainininkai dainavo įvairių regionų liaudies dainas, muzikantai (armonika, cimbolai) ir tradicinės kapelijos griežė įvairiuose regionuose užrašytas melodijas, skudutininkai skudučiavo sutartines, skambėjo aukštaitiškų ir žemaitiškų kanklių muzikavimas. Visi dalyviai buvo apdovanoti pirmo ir antro laipsnio Diplomais.

(Geriausiu mokyklos pasakoriumi buvo pripažintas 2b klasės mokinys Vilius Umbrasas).

Etninės kultūros savaitė

Lietuvos respublikos švietimo ir mokslo ministerija su Ugdymo plėtotės centru inicijavo Etninės kultūros savaitės organizavimą formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigose, kurios tema – Etnografinių regionų metai. Mokykla, norėdama giliau pažinti (tyrinėti) ir saugoti savo krašto, regiono gyvąją tradiciją ir kultūrinį paveldą, rugsėjo 21 – 25 dienomis  surengė mokykloje etninės kultūros ugdymo savaitę. Kiekviena šios savaitės diena buvo įprasminta praktinėmis veiklomis. Pirmadienį vyko “Lygiadienio amatų dirbtuvės”. Šiose dirbtuvėse iš žolės (šieno) bei šiaudų buvo kuriami baltiškieji ženklai. Juos pasigaminti mokė tautinės kultūros centro specialistės – metodininkės Kristina Mikulskienė ir Gintarė Paužaitė.  Pagaminti baltų simboliai buvo panaudoti “Rudens lygiadienio” šventėje.  Kiti kūrybiniai darbai buvo eksponuojami  mokyklos erdvėse.

(2c klasės mokiniai gamina baltiškuosius ženklus)

Šokiai – viena iš seniausių žmogaus kultūrinės veiklos formų. Kiekvienoje tautoje, tampriame ryšyje su etnine kultūra ir muzika, formavosi savitos šokio tradicijos. Kokia judesių kalba kalbėjo įvairiuose regionuose gyvenantys žmonės? Tai stengėmės pamatyti, pajusti savo širdimi bei kūnu, šokdami įvairių regionų šokius, ratelius antros dienos veikloje “Kaip šokame ir dainuojame regionuose”.

Trečiadienį mokyklos kieme vyko renginys „Rudens lygiadienis – Švento Mato diena“. Šioje  šventėje svarbiausia yra pasiruošimas jai. Todėl mūsų mokyklos mokiniai mokyklos kiemą puošė baltų simboliais, muziejiniais eksponatais, rengė rudens gėrybių stalus, sukrovėme aukurą. Šventės metu visi kartu prisiminėme rudens darbų pabaigtuvių bei rudens lygiadienio papročius ir apeigas, šokome, dainavome, žemdirbystės bei derlingumo dievams aukojome ožį. Po šių apeigų visi kartu vaišinomės karšta arbata, dalinomės duonos riekele, iškeptu pyragu, rudens gėrybėmis.

(Fokloro ansamblio „Šilinukai“ rankose Rugių Diedas bei Pabaigtuvių vainikas)

“Viena iš augimo sąlygų yra žinių kaupimas ir jų skleidimas.  Žinia – tartum sėklos, jei  jas slėpsime nuo pasaulio, jos nesudygs ir bus bevertės. O , jei jas skleisime, jos sužydės puikiausiais žiedais, kuriais gales mėgautis visi” – tokiais žodžiais ketvirtadienį sveikatingumo pamokėlę “Lietuviškos arbatos” pradėjo “Žolinčių akademijos” prezidentė Danutė Kunčienė. Pamokėlėse ji mokė pažinti vaistažoles,  supažindino, kokias  arbatas gėrė senoliai kas dieną, švenčių metu, susirgus, pasakojo apie šiltas ir šaltas arbatas, skausmą malšinančias arbatas ir kt.

Na, o penktadienį mokyklos muziejuje vyko edukacija “Skrynios lobiai”. Muziejus – puiki vieta mokyti ir mokytis, vieta kur atgaivintas senasis amatas ir pritaikytas šiandienai, todėl nagrinėjome baltų simbolius tautinėse juostose, rankšluosčiuose ir kituose tautodailės bei buities rakandų pavyzdžiuose.

Folkloro ansamblis “Šilinukai”

Išskirtine veikla pasižymėjo  folkloro ansamblis “Šilinukai”.  “Šilinukai” mokėsi tarmių,  vaidino pasirinktos darbo šventės epizodus regionui būdinga tarme, dainavo įvairių regionų dainas, pasakojo sakmes, padavimus, vaizdingus pasakojimus, susipažino su patarlėmis ir priežodžiais, minė mįsles ir minkles, o, paruošę įvairias programas, dalyvavo  konkursuose, varžybose, viktorinose, šventėse, festivaliuose. Džiugu, kad respublikinėse varžytuvėse „Tautosakos malūnas“ užimta III vieta, etnokultūrinio projekto „Nupinsim Lietuvai vainiką“ festivalyje „Senolių godos“  -I vieta, respublikiniame kraštotyros konkurse „Jei prakalbėtų, daug pasakytų..“ Jokūbas Urbonas užėmė III vietą, tautosakos atlikėjų – solistų konkurse „Tramtatulis“ Karolis Kaušas ir Jokūbas Urbonas tapo konkurso laureatais.

(“Tramtatulio” laureatas Jokūbas Urbonas)

(“Tramtatulio” laureatas Karolis Kaušas)

Birželio mėnesį “Šilinukai” dalyvavo kūrybinėje stovykloje – festivalyje “Zalvynė 2015” Zarasuose. Tai buvo neišdildoma patirtis, kartu ir pažintis su Aukštaitijos kraštu, jos tarme, kultūra, apylinkėmis.

(“Šilinukų” pasirodymas festivalyje)

Folkloro ansamblis „Šilinukai“ koncertavo Istorinėje LR Prezidentūroje. Lapkričio 26 d. Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune vyko respublikinio projekto „Giminės medis – 2015“, skirto Etnografinių regionų metams, apibendrinimas ir dalyvių apdovanojimas. Į šį renginį buvome pakviesti muzikine kalba pristatyti kiekvieną Lietuvos regioną. Kauno tautinės kultūros centras jau šešioliktąjį kartą organizavo šį tradicinį respublikinį projektą. Šiais metais vieni dalyviai tapo savo šeimos metraštininkais, kiti – regioninio, istorinio ir kultūrinio savitumo saugotojais, dar kiti – Lietuvos etnografinių regionų puoselėtojais. Šiais metais projekto dalyviai dalijosi savo šeimos tradicijomis, pasakojimais, prisiminimais apie svarbius šeimos įvykius, papročius, saugomas relikvijas, piešė geneologinius medžius, herbus, nuotraukų albumuose surado senas ir įdomias fotografijas, jas aprašė.

(„Šilinukų“  pasirodymas Istorinėje Prezidentūroje)

 Respublikinis moksleivių instrumentinio folkloro festivalis ,,Čirpynė – 2015” Kauno “Tautos namuose” lapkričio 28 dieną sukvietė per 20 tradicinio muzikavimo kapelijų iš visos Lietuvos. Mūsų mokyklą atstovavo trys kolektyvai: “Šilinukų” tradicinė kapela (vadovės G. Kepežinskienė ir J. Rupšienė), trečių klasių tradicinė kapela (vadovas A. Darčianovas) bei tradicinių kanklių ansamblis (vadovė S. Blinstrubaitė).   

Gruodžio 9 dieną folkloro ansamblis „Šilinukai“ dalyvavo VDU „Atžalyno“ progimnazijoje, kur vyko Kauno miesto folkloro ansamblių advento vakaras „Sodzino brolis obelėlį“. Renginyje visi pajutome, kad Advento ir Kalėdų laikotarpis kupinas gražių papročių, prasmingų apeigų, dainų, žaidimų, burtų, tikėjimų bei ateities spėjimų.

(„Šilinukai“ advento vakare „Sodzino brolis obelėlį“)

Pažintis su savo tautos papročiais bei tradicijomis, mokėjimas gerbti, vertinti ir puoselėti tautos kultūrą – tai asmenybės ugdymo pagrindas. Džiaugiamės, kad šiais darbais prisidėjome prie Etnografinių regionų metų paminėjimo, tarmių išsaugojimo.

“Kalbą reikėtų vadinti tautos vėliava. Ji atspindi tautos kraują ir jos jausmų, minčių, norų gyvenimą. Negalima suprasti tautos savybių, nepažįstant jos kalbos. Ir niekuo kitų tautų neapreikš savo širdies, sielos ir dvasios, kaip savo kalba” – sakė Vydūnas. Kalba ir tarmė – tai ne šiaip ženklų sistema, tai – savotiškas pasaulio modelis, lyg nepakartojami langai, pro kuriuos mes žvelgiame į pasaulį. Kuo daugiau tokių langų – tuo daugiau nepakartojamų žvilgsnių. Išnyks tarmė – užsivers dar vienas langas ir žvilgsnis į pasaulį.

Parengė:

Kauno “Šilo” pradinės mokyklos pavaduotoja etnokultūrai                 Gražina Kepežinskienė