Rasos, Oninės, Žolinė, Baltų vienybės diena – tai tradicinės Lietuvos šventės, kurių šventimą lydi gausybė renginių, nuolat gaivinamos senosios tradicijos ir papročiai. O kaipgi savo tradicijas puoselėja etninėse Lietuvos žemėse gyvenantys lietuviai? Kaip mūsų tautiečiai Punsko bei Seinų apylinkėse stengiasi išlaikyti savo etninį savitumą, buria lietuvių bendruomenę?

Baltų vienybės dienos paminėjimu pasibaigė ciklas renginių, skirtų Lietuvos etnokultūros puoselėjimui etninės lietuvių žemėse Lenkijoje. Renginiams buvo kruopščiai ruošiamasi: suorganizuota trijų dienų pasiruošimo Rasos šventei  vaikų bei jaunimo stovykla, bendradarbiaujant su Kauno tautinės kultūros centro ansambliu. Stovyklos dalyviai buvo mokomi  senųjų lietuvių papročių ir skatinami bendrauti lietuvių kalba. O pati Rasos šventė tradiciškai vyko  birželio 24 d. Joje dalyvavo ansambliai iš Lietuvos ir Lenkijos. Šventė vyko pagal jotvingių tradicijas ir pasipuošė apeiginiais elementais: ėjimu pro šventinius vartus, rateliais prie kupolės, būrimu su vainikais ir kt. Šventės vieta buvo papuošta pagal senuosius papročius. Norisi paminėti, kad žiūrovų nebuvo, nes visi buvo įtraukti į vyksmą, tapo aktyviais šventės dalyviais. Šiais metais Rasos buvo išskirtinės tuo, kad  susijungė į bendrą programą kartu su Punsko Kovo 11-osios Licėjaus 60-mečio minėjimu, nes būtent šią šventę Lenkijoje ir pradėjo švęsti Licėjaus etnografinis būrelis. Oninės siejamos su rugių prakirtos, Duonos švente, kuri vyko  liepos 26 d. Kartu su dalyviais buvo atliekamas visas duonos atėjimo iš  lauko iki stalo procesas, nuo rugių kirtimo iki duonos kepimo, buvo naudojami senieji lietuvių padargai. Ką tik iškepta duona visi vaišinosi liaudiškoje vakaronėje.

Žolinės proga vyko 3 dienų tarptautinis festivalis „Auskim,sesutės, abrūsus“. Tai vienintelis lietuviško folkloro festivalis Punsko-Seinų krašte. Šventės metu dalyviai buvo mokomi austi rankšluosčius, pinti derliaus vainikus, vyko vainikų nešimo procesija,  tautodailės mugė su menine programa,  įvairų lietuvių ansamblių iš Lenkijos ir Lietuvos pasirodymai, sporto varžybos,  festivalį praturtino tarmiški  pasakojimai, buvo laikomasi papročių, tradicijų.

Baltų vienybės dienos – rudens lygiadienio paminėjimas vyko rugsėjo 22 d. Šventė vyko Šiurpliuose – svarbiausiame Jotvingių centre. Juose esančioje sodyboje uždegtas, aukuras, kurio ugnis  pernešta į artimiausius piliakalnius, ten uždegti laužai. Ugnies sąšauka padėjo Lenkijos lietuviams pasijusti viena šeima su kitais baltais Lietuvoje ir Latvijoje. Taip buvo pažymėtas ir Saulės mūšis, kuris įvyko rudens lygiadienio dieną.

Visą vasarą vykusiuose renginiuose dalyvavo Lenkijos Seinų krašto folkloro kolektyvai ALNA,  GIMTINĖ, SAULALĖS, ŠALCINUKAS, taip pat kolektyvai iš Lietuvos – DAILINGĖ iš Kauno, kapela VILNELĖ iš Vilniaus, jungtinė kapela iš Vidugirių ir  iš Šeštokų, ŽILVITA iš Kaišiadorių. Šokėjų grupės iš Kauno ir Kaišiadorių. Žolinės mugėje dalyvavo 60 liaudies meistrų tiek iš Lenkijos, tiek iš Lietuvos. Dalyvavo ir dešimtys savanorių, kurie pynė vainikus bažnyčios puošybai, puošė bažnyčią, dvi dienas puošė erdvę Rasos šventei.

Taigi buvo  įgyvendintas pagrindinis Projekto tikslas: puoselėti senąsias tautinio paveldo tradicijas ir lietuvių kalbą, įvykdyti  5 projekto metu numatyti renginiai. Pasiektas šio projekto tikslas kryptingai skatinti Lenkijos lietuvius kartu su Lietuvos lietuviais švęsti lietuviškas šventes, išlaikant senąsias tautinio paveldo tradicijas, skatinti lietuvius  bendrauti lietuviškai taip puoselėjant lietuvybę ir lietuvių kalbą. Renginiai padėjo burti bendruomenes, įtraukti jaunimą, plėsti jaunimo akiratį, ugdyti kūrybinę saviraišką. Į veiklas buvo įtrauktos visos gyventojų socialinės grupės, buvo ugdomas jų kūrybiškumas ir saviraiška. Panašių švenčių, kurių metu demonstruojamos senosios tradicijos ir apeigos, įtraukiant šventės dalyvius ir mokant juos senųjų etninių lietuvių tradicijų,  lietuvių kalbos, o ne tik koncertuojant scenoje, šiame regione nėra, tuo šis projektas unikalus.

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) yra vienintelė etninės kultūros ugdytojus visos Lietuvos mastu vienijanti organizacija. Sąjunga įkurta 2014 vasarą ir jau šiuo metu vienija apie 130 narių visoje Lietuvoje. LEKUS yra įsteigusi koordinacinės tarybos centrus Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Sūduvos ir Mažosios Lietuvos regionuose. Pagrindinis LEKUS tikslas – telkti etninės kultūros ugdytojus, t.y. visus etnine edukacine veikla užsiimančius asmenis, bendrai veiklai, siekiant etninės kultūros ugdymo plėtros bei tobulinimo, tautinės savimonės ir savigarbos puoselėjimo, skleidžiant etninės kultūros suvokimą, tradicines dorovines ir moralines vertybes bei išnaudojant lietuvių tautos patirtį, sukauptą etninėje kultūroje, išlaikyti etnokultūros puoselėjimą bei lietuvybės ugdymą ne tik Lietuvoje, bet ir tarp lietuvių užsienyje.