Grįžti į visas naujienas >>

Metodinės dienos lietuviškose etninėse žemėse – Seinai, Punskas (Lenkija)

2016-11-03

„BENDRUOMENĖS TRADICIJOS, PAPROTINĖ TEISĖ, ELGESYS IR ETIKETAS“

2016 metų spalio 27–28 dienomis vyko Švietimo ir mokslo ministerijos ir Ugdymo plėtotės centro organizuotos metodinės dienos  lietuvių etninėse žemėse Seinuose, Punske (Lenkija) tema „Bendruomenės tradicijos, paprotinė teisė, elgesys ir etiketas“. Renginyje dalyvavo 58 etninės kultūros puoselėtojai ir kuratoriai iš įvairių Lietuvos regionų ir 104 Lenkijos lietuviškų mokyklų mokytojai bei mokyklų vadovai. Metodinių dienų tikslas – tobulinti mokytojų didaktinę kompetenciją, supažindinant juos su Lietuvos švietimo prioritetais 2016–2017 m. m., aktyviais regionų etnokultūros židiniais, tautinių tradicijų puoselėjimo gerąja patirtimi – išsipildė su kaupu.

Vykdami į Seinus aplankėme lietuvių karių, žuvusių 1920 m. kovose už Lietuvos laisvę, kapus. Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos istorijos mokytojas Tadas Bagdonavičius papasakojo apie (mokyklos mokinių ir mokytojų) šių kapų priežiūrą, Seinų istoriją, kunigų seminariją, žymius jos ugdytinius, tokius kaip Vincas Mykolaitis-Putinas, Vincas Kudirka, aplankėme Seinų Švč. Mergelės Marijos baziliką, kurioje palaidotas Antanas Baranauskas, šią seminariją baigė arba joje mokėsi daugiau nei 80 žinomų mokslininkų, rašytojų, filosofų, visuomenės veikėjų, papasakojo apie knygnešių veiklą.

Metodinių dienų dalyvius šiltai priėmė ir apie Seinų lietuvių „Žiburio“ mokyklos veiklas papasakojo jos direktorius Algirdas Vaicekauskas. Jis pabrėžė, kad šios mokyklos tikslai – kelti lietuvio prestižą šiame krašte, suvokti savo tapatybę, ugdyti sąmoningą lietuvį – Lenkijos pilietį. Mokytojai apsilankė modernioje jaukioje mokykloje, susipažino su švietimo sistema,  metodais. Mokykloje vyko kūrybinis seminaras, kuriame gerąja patirtimi pasidalino Mažeikių lopšelio-darželio „Gintarėlis“, Klaipėdos r. Agluonėnų lopšelio-darželio „Nykštukas“, Alytaus „Sakalėlio“ pradinės mokyklos, Mažeikių r. Židikų Marijos Pečkauskaitės gimnazijos, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro, Kauno tautinės kultūros centro atstovai. Etnografinių regionų sampratą pristatė Lietuvos istorijos instituto Etnologijos ir antropologijos skyriaus darbuotojas dr. Vytautas Tumėnas.

Vakare Vysk. Antano Baranausko fondo „Lietuvių namuose“ vyko vakaronė „Etnografinių regionų ratu“. Koncertavo Punske įsikūrusios Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos (pirmininkė Aldona Vaicekauskienė) mokinių kapela „Šalcinukas“, sutartinių giedotojos „Saulalės, folkloro ansamblis „Gimtinė“ (kolektyvų vadovė Angelė Baplauskienė). Pamatėme, kaip Punsko krašto žmonės švenčia kalendorines šventes. Vakaronėje grojo ir visus šokti, dainuoti kvietė tautiniais rūbais pasipuošusi Virginija Stunžėnienė (Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymo centro mokytoja, Domeikavos folkloro ansamblio „Seklyčia“ dalyvė). Vakaronės dalyviai, sustoję komandomis, gyva vorele rankomis mezgė mokytojos Zitos Kumpelienės (Biržų r. Vabalninko Balio Sruogos gimnazijos mokytojos) sukurtą „Mezgimą kitaip“. Žaidimą „Apėjo sauliutė“, kurį sukūrė Vilniaus Senvagės gimnazijos mokiniai, pristatė ir išmokė žaisti  gimnazijos mokytoja Rūta Čėsnienė.

Lapkričio 28 d., paleliui iš Seinų į Punską, klausėmės Rūtos Burdinaitės (Punsko Kovo 11-osios bendrojo lavinimo licėjaus mokytojos) pasakojimo apie lietuvių istoriją Punsko krašte, stabtelėjome prie Vidugirių pagrindinės mokyklos, rugsėjį paminėjusios 100-ąjį jubiliejų, prie Vidugirių bažnyčios, reikšmingos mūsų krašto istorijoje, lankėmės Punsko buities muziejaus sodyboje, stengėmės suprasti lietuvių atkalumą, akimis palydėjome jau uždarytas lietuviškas  mokyklas… Punske aplankėme muziejų Senojoje klebonijoje (vadovė Anastasija Sidarienė, ilgametė Navininkų pagrindinės mokyklos direktorė),  Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčią, kuri sužavėjo lietuviškų tautinių juostų ornamentų puošyba, kitais lietuvybės ženklais, puoselėjamais kun. Mariaus Talučio, taip pat aplankėme Juozo Vainos etnografinį muziejų (įsikūrusį Punsko lietuvių kultūros namuose), apie kurio istoriją papasakojo muziejininko duktė. Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos įkurtame Tautinių amatų centre „Šimtavirvis“ pamatėme, kaip senųjų amatų (audimo, pynimo, rišimo, medžio drožinėjimo, karpinių ir kt.)  mokosi jaunoji Lenkijos lietuvių karta.

Punsko Dariaus ir Girėno pagrindinėje mokykloje ir gimnazijoje metodinės dienos dalyvius šiltai pasveikino gimnazijos direktorius Jonas Vydra (Lenkijos lietuvių bendruomenės Valdybos pirmininkas). Pranešimą „Etninė kultūra mokyklos bendruomenės gyvenime“ skaitė Aldona Vaicekauskienė, Lenkijos lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė. Ji supažindino su Punsko lietuvių rengiamomis tradicinėmis šventėmis, papasakojo apie savo kaip dailės bei technologijų mokytojos 40 metų etnokultūrinę veiklą. Šią vasarą Seinuose bei Punske kartu su Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjunga (LEKUS) buvo vykdomas bendras projektas „Etnokultūra bei tautodailė“. Irena Marcinkevičienė, Punsko Kovo 11-osios lietuvių licėjaus direktorė, pristatė – vienintelės Lenkijoje vidurinės mokyklos lietuvių dėstomąja kalba – tradicijas, pasiekimus, gerąją patirtį.

Didelį susidomėjimą sukėlė Šiaulių universiteto docento dr. Juozo Pabrėžos paskaita „Gimtoji kalba ir tarmė kaip tautinio tapatumo ženklai kitos kultūros aplinkoje“. Daktaras išskyrė net 14 atskirų Lietuvos plotų, kuriuose yra daugiau nei 100 šnektų. Ar susikalbėtų iš skirtingų vietų tie patys žemaičiai, aukštaičiai, suvalkai ar dzūkai? Pranešimą tema „Tradicijų (ne)laisvėje: savi ir svetimi kultūros ženklai“ skaitė dr. Zita Nauckūnaitė (Ugdymo plėtotės centro kalbų ir meninio ugdymo poskyrio vedėja). Viktoriną „Pažink mano kraštą Mažąją Lietuvą“, kurią daugiau nei dešimtmetį rengia Etninės kultūros globos tarybos prie Lietuvos Respublikos Seimo Mažosios Lietuvos regionui vadovė Regina Jokubaitytė, pristatė etninės kultūros ugdytojų metodinio būrelio prie Šilutės r. savivaldybės pirmininkė, Šilutės r. Juknaičių pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui, folkloro ansamblio „Skalviai“ vadovė, LEKUS valdybos narė Rasa Gailiuvienė. Ji pasidalino mokyklos mokinių ir mokytojų gerąja patirtimi, puoselėjant etninę kultūrą (mokykla pasirinkusi etnokultūros kryptį), pateikė bendradarbiavimo rezultatus – Etninės kultūros reikšmė formuojant bendruomenės tradicijas, elgesį ir etiketą. Vilniaus Senvagės gimnazijos atstovės direktoriaus pavaduotoja ugdymui Daiva Lebednikaitė ir lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja metodininkė bei teatro vyresnioji mokytoja Rūta Čėsnienė pristatė gimnazijos projektą „Auginu giminės medį“. Apie etninės kultūros gyvastį Lietuvoje kalbėjo Etninės kultūros globos tarybos prie LRS pirmininkas Virginijus Jocys.

Metodinės dienos buvo naudingos dalyvavusiems tiek profesine, tiek pažintine, tiek ir bendravimo,  naujų bendradarbiavimo galimybių prasme. Metodinėse dienose aktyviai dalyvavo, dalinosi savo gerąja patirtimi  LEKUS nariai Rasa Gailiuvienė, Gražina Kepežinskienė, Virginija Vitunskaitė, Reda Vokietaitienė, Zita Kumpelienė, Dalė Markutienė, Laima Bandalevičė, Virginijus Jocys, Rūta Čėsnienė. Dėkojame ŠMM ir UPC už puikiai surengtas metodines dienas etnokultūros ugdytojams.

 

Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos pirmininkė                            Rūta Čėsnienė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Grįžti į visas naujienas >>